Vytauto Didžiojo universitetas

  spausdinti      atgal

1.1. Pirminis pavadinimas, buvę pavadinimai:

Bendrovės „Pažanga“ administracinis pastatas

1.2. Dabartinis pavadinimas:

Vytauto Didžiojo universitetas

1.3. Gatvė ir namo nr.:

Laisvės al. 53

1.4. Miestas/miestelis/kaimas ir pašto indeksas:

Kaunas, 44309

1.5. Rajonas:

Kauno apsk., Kauno m.

1.6. Tipas:

visuomeniniai

1.7. Apsaugos statusas/data/nuoroda:

Saugomas valstybės kultūros paveldo objektas, unikalus objekto kodas 15919
http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15919

2.1. Pirminė paskirtis:

Bendrovės „Pažanga“ administracinis pastatas

2.2. Sukūrimo laikotarpis:

XXa. Ip. (1918-1940)

2.3. Sukūrimo datos: projektas/pastatymas

1932/1934

2.4. Objekto autoriai/gamintojai (architektas, inžinierius, konstruktorius, biuras, įmonė, etc.):

Architektas Feliksas Vizbaras

2.5. Stilius

Tarptautinio stiliaus modernizmas
"Tautinis stilius"

2.6. Asmenys ir įvykiai susiję su objektu

Viename iš įspūdingiausių tarpkario laikotarpio biurų pastate Kaune, buvo įsikūrę „bendrovės „Pažanga“ administracinės patalpos, įvairios redakcijos, klubai, valdybos. Korpuse prie Laisvės alėjos buvo susirinkimų salės ir priėmimų kambariai, pirmame aukšte parduotuvė, o penktame – restoranas. Rūsyje po kiemu buvo posėdžių salė, apšviečiama per viršutinius blausaus stiklo švieslangius. Po 1940 rūmuose buvo įvairių įstaigų, kiemo korpusuose – butai. Po 1950 metų pertvertos didžiosios salės, uždarytas rytinis įėjimas, erdvus koridorius sudalintas į mažas patalpėles. Kiemo korpuse pakeistos pertvaros, pietinėje dalyje iškeltas šeštas aukštas. Rūsio salė suskaidyta, panaikinti švieslangiai.“ Sovietmečiu čia buvo įsikūrusios įvairios mokslinių tyrimų organizacijos. 1989 m. atkūrus Vytauto Didžiojo universitetą statinys atiteko universitetui. Pirmame aukšte įsikūrusios įvairios komercinės įstaigos (šiuo metu banko filialas).

2.7. Bendras aprašymas (planinė erdvinė struktūra, medžiagos, konstrukcijos, fasadų kompozicija ir apdaila, detalės, interjerai)

Sienos plytų mūro, statinys tinkuotas tamsiu tinku, kolonos, perdangos, laiptai gelžbetoniniai. Stilistiškai objektas apjungia savyje „tautinio stiliaus“, istorizmo ir modernizmo elementus. Statinio tūrinė-erdvinė kompozicija gan tradicinė, būdinga istoriniam Laisvės alėjos perimetrinio užstatymo pobūdžiui: simetriška, kompozicinėmis priemonėmis pabrėžianti pagrindinio fasado plokštumą (kiemo dalį paliekant kur kas kuklesnę). Kiek savitesnis sprendimas – nesilaikant lygios užstatymo linijos, pagrindinio fasado centrinę dalį įtraukti į vidų. Šį, iš dalies neobarokinį, sprendimą architektas naudoja ir kituose savo objektuose. Statinio dekoratyviuosiuose sprendiniuose bene ryškiausiai atsiskleidžia „tautinio stiliaus“ motyvai. Pagrindinio fasado granitinis tinkas vietomis mėgdžioja medžio drožybos elementus (panašus sprendimas panaudotas ir to paties architekto projektuotame Kauno centriniame pašte). „Tautinio stiliaus“ dekoratyvių elementus taip pat galime atpažinti dekoratyviose metalinių balkonų tvorelių juostose, karnizo bei vidaus interjero dekore. Tiesa, net ir to meto kontekste tokios tautinio pobūdžio dekoratyvumo apraiškos ne visuomet vertintos teigiamai. Antai Mstislavas Dobužinskis 1938 m. „Naujojoje Romuvoje“ rašo: “mėgdžioti medžio ypatybes akmeny, tinke ir gipse yra architektūrinis nusižengimas (Kauno paštas, Pažangos rūmai) <...> toji mizerija, kuri laikoma dabar neva lietuvišku stiliumi, įeis į mūsų istoriją net ne kaipo kurjozas, bet kaipo bjauri “Kinderkrankheit” – “1920-40 metų stilius.”. Visgi šiame pastate galime įžvelgti ir tam tikrų modernumo apraiškų. Apie tai byloja buvęs funkcionalus statinio išplanavimas, platūs vitrininiai pirmo aukšto langai, ant stogo įrengta terasa, platūs laiptinių langai.

2.8. Rekonstrukcijos ir pakeitimai (autoriai, datos):

Kol kas nėra duomenų

2.9. Dabartinė paskirtis/panauda:

Vytauto Didžiojo universitetas

3.1. Bendras įvertinimas (techninė, socialinė, estetinė, istorinė vertė)

Pastatas vertintinas kaip vienas svarbiausių tarpukario modernizmo, „tautinio stiliaus“ ir istorizmo sąveikos pavyzdžių. Svarbus šio funkcinio tipo reprezentatantas. Reprezentacinės tarpukario architektūros pavyzdys. Išlikę ir išsaugoti tūrinės-erdvinės kompoziciniai sprendimai, nemažai interjero dekoro elementų, saviti laiptinių turėklai. Interjere esama išlikusių originalių langų bei durų. Sovietiniais metais gan stipriai pakeistas vidaus išplanavimas.

3.2. Dabartinė būklė/autento išlikimas:

Rekonstruotas išlaikant požymius

3.3. Pagrindiniai šaltiniai ir nuorodos:

1. „Pažangos“ rūmai, in: Kauno architektūra, Vilnius, 1991, p. 141-143
2. Dobužinskis Mstislavas. Dėl lietuviško stiliaus // Naujoji Romuva, 1938, Nr. 33-34, p. 641-643.

3.4. Aprašą užpildė/data:

Vaida Petrulis, 2011-06-21

Objekto vieta žemėlapyje:

 atgal