VšĮ “Kauno regioninis inovacijų centras”

  spausdinti      atgal

1.1. Pirminis pavadinimas, buvę pavadinimai:

Pigių butų kolonija, Savivaldybės administracinis pastatas

1.2. Dabartinis pavadinimas:

VšĮ “Kauno regioninis inovacijų centras”

1.3. Gatvė ir namo nr.:

K. Petrausko g. 26

1.4. Miestas/miestelis/kaimas ir pašto indeksas:

Kaunas, 44156

1.5. Rajonas:

Kauno apsk., Kauno m.

1.6. Tipas:

visuomeniniai

1.7. Apsaugos statusas/data/nuoroda:

Objektas nėra saugomas

2.1. Pirminė paskirtis:

Pigių butų kolonija

2.2. Sukūrimo laikotarpis:

XXa. Ip. (1918-1940)

2.3. Sukūrimo datos: projektas/pastatymas

1933/1934

2.4. Objekto autoriai/gamintojai (architektas, inžinierius, konstruktorius, biuras, įmonė, etc.):

Architektas Stasys Kudokas

2.5. Stilius

Tarptautinio stiliaus modernizmas

2.6. Asmenys ir įvykiai susiję su objektu

Pastatas itin įdomus tipologiniu požiūriu. Tai vienas ryškiausių „socialinės statybos" pavyzdžių tarpukariniame Kaune. Nors tuo metu mieste veikė dar keletas pigių būstų kolonijų, elgetynų bei kitų socialinės paskirties objektų, statinys yra neabejotinai novatoriškiausias ir prašmatniausias tokios paskirties objektas tarpukario Kaune (tiesa, 1939 m. Aukštaičių g. įrengta moderni senelių prieglauda (arch. J. Reisonas) taip pat pasižymėjo reprezentatyvumu). Kaip matome iš archyvinių duomenų, pigių būstų kolonijos kompleksą planuota įrengti iš dviejų, simetriškai vienas kito atžvilgiu išdėstytų „V“ formos blokų. Visgi miesto savivaldybei, kuri finansavo statybas, lėšų užteko tik vienam (statybos kaina buvo apie 600 000 Lt.). Namuose būta 35 butų, kurie susidėjo iš kambario, virtuvės, visų patogumų ir dušo. Kiekvienam butui planuota po sandėliuką rūsyje ir pastogėje. Be to pastogėje planuota bendra skalbykla. Galima laikyti, kad pastatas multifunkcinis, jame ne tik gyvenamosios patalpos, bet ir „lopšelis, vaikų darželis, sporto ir gimnastikos salė, Žaliojo kalno skaitykla, ambulatorija, patalpa įvairiems vakariniams kursams, pradžios mokyklos mokiniams dušas ir kt.“. Įdomu, kad savivaldybė, statydama šiuos namus, turėjo tikslą ne tik suteikti būstą socialiai remtiniems asmenims bei „duoti nedidelius, bet racionaliai įrengtus butus už pigią nuomą“, tačiau taip pat „šiuo pavyzdžiu paskatinti ir namų savininkus, statant namus daryti butus racionališkesnius, ko iki šiol nėra.“ Tiesa, kaip pigių butų kolonija statinys taip ir nebuvo naudojimas. Objektą pastačius šis pritaikytas savivaldybės administracinėms patalpoms. Sovietmečiu čia būta odos ligų dispancerio, 2003 m. pastate įsikūrė “Kauno regioninis inovacijų centras”.

2.7. Bendras aprašymas (planinė erdvinė struktūra, medžiagos, konstrukcijos, fasadų kompozicija ir apdaila, detalės, interjerai)

Nors funkciniu požiūriu statinys iliustruoja vieną iš pagrindinių moderniosios architektūros tipų – pigų bei racionalų būstą, tačiau stilistiškai objektą vargu ar galėtume apibūdinti kaip gryną modernizmo reprezentatantą. Statinio kompozicijoje išsiskiria simetriška ir gan sudėtinga statinio konfigūracija, siauri, vertikaliai orientuoti (kaip itin būdinga tarpukario Kauno architektūrai) langai, cokolinės dalies išryškinimas, karnizas. Visi šie elementai objektą apibūdina kaip saikingo, modernizuoto istorizmo pavyzdį, kuris atspindi tuo metu Lietuvoje vyravusias architektūrines tendencijas. Įdomu, kad to meto spaudoje minima, kad „iš oro šie namai žada labai išvaizdingai atrodyti, nes jų architektūrai yra panaudota lietuviškos medžio statybos motyvai: senų medinių varpinių, bokštų, sinagogų ir t.t. Tai bus pirmieji tikro lietuviško stiliaus mūriniai namai Kaune“. Panašių tendencijų galime įžvelgti pirminiame projekte, kur buvo suprojektuotas aukštas laiptuotas stogas, kiek panašus į koplytstulpio kompoziciją. Visgi vėliau, Kauno miesto savivaldybės skyriuje priimtas sprendimas, kad toks stogas „konstruktyviniu bei estetiniu žvilgsniu yra nepriimtinas. Jei yra reikalas daryti kaskadinės formos stogą, siūloma stogo vertikalę sienelę sumažinti iki minimumo (kaip Rotušės stogas), keičiant drauge proporciją tarp viršutinės ir apatinės dalies“.

2.8. Rekonstrukcijos ir pakeitimai (autoriai, datos):

Kol kas nėra duomenų

2.9. Dabartinė paskirtis/panauda:

Administracinių įstaigų pastatas

3.1. Bendras įvertinimas (techninė, socialinė, estetinė, istorinė vertė)

Reikšmingas kaip tarpukario laikotarpio socialinio būsto funkcijos reprezentatas. Išlikę ir išsaugoti tūrinės-erdvinės kompoziciniai sprendimai. Autentiškas, gerai išlikęs objektas atitinkantis saikingo modernizmo architektūros bruožus.

3.2. Dabartinė būklė/autento išlikimas:

Renovuotas išlaikant požymius

3.3. Pagrindiniai šaltiniai ir nuorodos:

1. Pirmieji lietuviško stiliaus mūro namai Kaune // Dienos naujienos, 1933, nr. 220, p. 2
2. K. M. S. butų kolonija, Lietuvos centrinis valstybinis archyvas (LCVA), f. 1622, ap. 4, b. 304.
3. Lietuvos moderno pastatai / sud. Morta Baužienė, Jolita Kančienė. Vilnius: Savastis, 1998, objektas 20.

3.4. Aprašą užpildė/data:

Vaida Petrulis, 2011-06-21

Objekto vieta žemėlapyje:

 atgal