Laisvalaikio centras "Pramogų bankas"
spausdinti
atgal
1.1. Pirminis pavadinimas, buvę pavadinimai:
Kino teatras "Pergalė"1.2. Dabartinis pavadinimas:
Laisvalaikio centras "Pramogų bankas"1.3. Gatvė ir namo nr.:
Pamėnkalnio g. 7/81.4. Miestas/miestelis/kaimas ir pašto indeksas:
Vilnius, 011161.5. Rajonas:
Vilniaus apsk., Vilniaus m.1.6. Tipas:
visuomeniniai1.7. Apsaugos statusas/data/nuoroda:
Valstybės saugomas (2001), unikalus kodas 25928, http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=259282.1. Pirminė paskirtis:
Kino teatras2.2. Sukūrimo laikotarpis:
XXa.IIp.(1945-1990)
2.3. Sukūrimo datos: projektas/pastatymas
1949/19512.4. Objekto autoriai/gamintojai (architektas, inžinierius, konstruktorius, biuras, įmonė, etc.):
Archit. Džovanis Rippa2.5. Stilius
Socrealizmas2.6. Asmenys ir įvykiai susiję su objektu
2.7. Bendras aprašymas (planinė erdvinė struktūra, medžiagos, konstrukcijos, fasadų kompozicija ir apdaila, detalės, interjerai)
Tipinių stalininių kinoteatrų tarpe „Pergalė“ buvo netipinis, kurį laiką buvęs didžiausias (600 vietų), puošniausias ir svarbiausias Vilniaus kinoteatras. Stambaus tūrio, stačiakampio plano, trijų aukštų su rūsiu, dvišlaičiu stogu, aiškios simetrinės kompozicijos pastatas. Pagrindinis įėjimas š.v. fasado centre. Keturios laiptinės išdėstytos simetriškai plano kampuose su išėjimo durimis šoniniuose fasaduose į š.r. ir p.v. puses. Penkta laiptinė, vedanti į gamybines patalpas, yra pietinėje pastato dalyje, prie p.r. išorinės sienos. Po aparatine įrengta ložė su atskiru įėjimu. Pastato konstrukcijos, planinė struktūra, dekoras - autentiški. Viduje panaudotas dirbtinis marmuras, salės sienos puoštos piliastrais, korintiniais kapiteliais, kesoninėmis lubomis, sietynais.2.8. Rekonstrukcijos ir pakeitimai (autoriai, datos):
2.9. Dabartinė paskirtis/panauda:
Laisvalaikio ir pramogų centras3.1. Bendras įvertinimas (techninė, socialinė, estetinė, istorinė vertė)
Architektūrinė vertė: vienas ryškiausių socrealizmo (stalinininės architektūros) stiliaus pavyzdžiųSocialinė vertė: liudija kino svarbą ir reikšmę sovietinėje visuomenėje, kurioje kino teatrai laikyti svarbiausia masinės kultūros įstaiga mieste.
3.2. Dabartinė būklė/autento išlikimas:
Rekonstruotas išlaikant požymius3.3. Pagrindiniai šaltiniai ir nuorodos:
Vilnius 1900-2012. Naujosios architektūros gidas, Vilnius: Architektūros fondas, Baltos lankos, 2011, p. 102.3.4. Aprašą užpildė/data:
Marija Drėmaitė/2010Objekto vieta žemėlapyje:
atgal