LR Seimo rūmai

  spausdinti      atgal

1.1. Pirminis pavadinimas, buvę pavadinimai:

LSSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo rūmai

1.2. Dabartinis pavadinimas:

LR Seimo rūmai

1.3. Gatvė ir namo nr.:

Gedimino pr. 53

1.4. Miestas/miestelis/kaimas ir pašto indeksas:

Vilnius, 01109

1.5. Rajonas:

Vilniaus apsk., Vilniaus m.

1.6. Tipas:

administraciniai

1.7. Apsaugos statusas/data/nuoroda:

Registrinis (įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą 1993), unikalus kodas 16563, http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=16563&lang=lt

2.1. Pirminė paskirtis:

Administracinis pastatas

2.2. Sukūrimo laikotarpis:


XXa.IIp.(1945-1990)

2.3. Sukūrimo datos: projektas/pastatymas

1982

2.4. Objekto autoriai/gamintojai (architektas, inžinierius, konstruktorius, biuras, įmonė, etc.):

Architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai

2.5. Stilius

Socialistinis modernizmas

2.6. Asmenys ir įvykiai susiję su objektu

1990 m. vasario 24 d. laisvų demokratiškų rinkimų metu išrinkta Aukščiausioji Taryba plenarinių posėdžių salėje 1990 m. kovo 11 d. priėmė Aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo. Paskelbus Aktą, Sovietų Sąjunga organizavo ekonominę ir politinę Lietuvos blokadą, 1991 m. sausio 11–13 d. mėginta įvykdyti valstybės perversmą panaudojant kariuomenę ir KGB, siekta atkurti Sovietų Sąjungos komunistų partijos politinę valdžią. Kariuomenės daliniai užgrobė svarbių valstybės įstaigų pastatus: Televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą ir kt., bet neišdrįso pulti beginklių Lietuvos žmonių gintų Aukščiausiosios Tarybos rūmų. 1991 metų sausio įvykiuose, Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynyboje dalyvavo visa Lietuva. Lietuvos Respublikos žmonės apgynė savo teisėtai išrinktą valdžią, Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę. plenarinių posėdžių salėje (dabar Kovo 11–osios salė) 1990 m. kovo 11 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo. 1991 m. sausio 9–21 d. rūmų viduje budėjo savanoriai rūmų gynėjai, deputatai bei rūmų darbuotojai. Prezidiumo posėdžių salėje (dabar Konstitucijos salė) 1992 m. lapkričio 6 d. buvo pasirašytas Lietuvos Konstitucijos priėmimo aktas.

2.7. Bendras aprašymas (planinė erdvinė struktūra, medžiagos, konstrukcijos, fasadų kompozicija ir apdaila, detalės, interjerai)

Meno kūriniai interjere: vitražo kompozicija „Šventė“ pirmojo aukšto fojė langų angose (1981, dail. Kazimieras Morkūnas); Kovo 11-osios salės batika (baltas Vytis raudono kryžiaus fone, 1992, dail. Kęstutis Balčikonis). Meno kūriniai eksterjere: prie Pirmųjų rūmų vidinio kiemo PV fasado pritvirtinti bronziniai bareljefai „Disputas“ ir „Kelias“ (1979–1981, skulptorius Steponas Šarapovas.

2.8. Rekonstrukcijos ir pakeitimai (autoriai, datos):

2.9. Dabartinė paskirtis/panauda:

LR Seimo pirmieji rūmai

3.1. Bendras įvertinimas (techninė, socialinė, estetinė, istorinė vertė)

3.2. Dabartinė būklė/autento išlikimas:

Rekonstruotas keičiant požymius

3.3. Pagrindiniai šaltiniai ir nuorodos:

1. Vilnius 1900-2012. Naujosios architektūros gidas, Vilnius: Architektūros fondas, Baltos lankos, 2011, p. 165.
2. Lietuvos Seimas, Sud. Motulaitė V., Venskevičius S., Gudavičius E., Vilnius, 1996.
3. Lietuvos Seimas: iliustruota parlamento istorija (XX a.), Vilnius, 2001.
4. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas, Vilnius, 1988, t. 1, p. 355-358.
5. Vilniaus architektūra, Sud. Jankevičienė A., Čerbulėnas K., Glemža J. ir kt., Vilnius, 1985, p. 227-230.

3.4. Aprašą užpildė/data:

Marija Drėmaitė/2010

Objekto vieta žemėlapyje:



 atgal   

modernizmas.lt | © Visos teisės saugomos | Dizainas: aexn