Profsąjungų kultūros rūmai

  spausdinti      atgal

1.1. Pirminis pavadinimas, buvę pavadinimai:

Profsąjungų kultūros rūmai

1.2. Dabartinis pavadinimas:

Profsąjungų kultūros rūmai

1.3. Gatvė ir namo nr.:

V. Mykolaičio-Putino g. 5

1.4. Miestas/miestelis/kaimas ir pašto indeksas:

Vilnius

1.5. Rajonas:

Vilniaus apsk., Vilniaus m.

1.6. Tipas:

administraciniai

1.7. Apsaugos statusas/data/nuoroda:

Nesaugomas

2.1. Pirminė paskirtis:

Kultūros rūmai

2.2. Sukūrimo laikotarpis:


XXa.IIp.(1945-1990)

2.3. Sukūrimo datos: projektas/pastatymas

1956

2.4. Objekto autoriai/gamintojai (architektas, inžinierius, konstruktorius, biuras, įmonė, etc.):

Tipinio kultūros rūmų su 1000 vietų sale projekto (archit. V. jemeljanovas) pritaikymas Vilniuje (archit. Algirdas Jasinskas)

2.5. Stilius

Socrealizmas

2.6. Asmenys ir įvykiai susiję su objektu

Pirmajame socialistinio Vilniaus generaliniame plane Tauro (Pamėnkalnio) kalnas buvo numatytas kaip svarbus kompozicinis taškas. Architektai A. Velikanovas ir A. Šelomovas siūlė čia statyti Operos ir baleto teatrą. Architektų V. Anikino, I. medvedevo ir tuometinio Vilniaus m. vyr. architekto V. Mikučianio kolektyvas siūlė ant kalno suformuoti Pergalės parką su Pergalės paminklu, tačiau projektas nebuvo realizuotas. V. Mikučianis pasakoja, kad vėliau Vilniaus valdžios atstovams (tuometinio Vilniaus m. komunistų partijos pirmojo sekretoriaus M. Kenevičiaus nurodymu) prireikė posėdžių salės, turinčios ne mažiau 1000 sėdimų vietų, tačiau didžiausia mieste Filharmonijos salė turėjo tik 700 vietų. Skubos tvarka buvo parinktas Nižnij Tagile (Rusija) jau pastatytų Metalurgų rūmų su 1000 vietų sale (archit. V. Jemeljanovas) projektas. Iš Rusijos atvežtas projektas buvo peržiūrėtas Valstybiniame statybos komitete ir suderintas su sąlyga, kad bus nuimti visi puošybos elementai. Sklypas statybai parinktas pagal architektų A. Velikanovo ir A. Šelomovo rekomendacijas ant šiaurinės Tauro kalno dalies, apimant dalį evangelikų kapinių teritorijos. Projekto korektūrą ir pritaikymą vietai atliko archit. A. Jasinskas. Supaprastinti ir pastato interjerai. Akustikos pagerinimo ir estetiniais sumetimais žiūrovų salės sienos pagal archit. E. Pilypaitienės projektą apmuštos medinėmis plytelėmis, tačiau tai nedavė reikiamo efekto.

2.7. Bendras aprašymas (planinė erdvinė struktūra, medžiagos, konstrukcijos, fasadų kompozicija ir apdaila, detalės, interjerai)

Monumentalus, plytų mūro, keturių aukštų, kvadratinio plano pastatas su centre esančia rotondine dalimi. Pagrindiniame fasade - aštuonių kolonų portikas su antablementu be frontono, be dekoro. Fasadai dažyti baltai, cokolinė dalis dengta pilku tinku, imituojančiu horizontalias rustų juostas. Šoniniuose fasaduose - pagrindinio fasado portiko atitikmenys - aštuoni piliastrai. Pastato plane centrinis rotondinės formos vestibiulis.

2.8. Rekonstrukcijos ir pakeitimai (autoriai, datos):

2004 m. pastatas du kartus stipriai degė (lapkričio ir gruodžio mėn.), nukentėjo dalis pastato, įgriuvo perdangos ir dalis stogo.

2.9. Dabartinė paskirtis/panauda:

Naudojamas iš dalies

3.1. Bendras įvertinimas (techninė, socialinė, estetinė, istorinė vertė)

Tai būdingas pereinamojo laikotarpio iš socrealizmo į socmodernizmą pastatas, kurio architektūra pasižymi socrealizmui būdinga neoklasicistine kompozicija, tačiau pastatas nebeturi dekoro, kadangi po 1955 m. priimto nutarimo "Dėl nesaikingumų statyboje ir architektūroje pašalinimo" buvo skatinama atsisakyti neoklasicistinių puošybinių ornamentų. Inertiškai anksčiau suprojektuoti pastatai dar buvo statomi, tačiau atsisakoma juos dekoruoti.

3.2. Dabartinė būklė/autento išlikimas:

Apleistas

3.3. Pagrindiniai šaltiniai ir nuorodos:

Vladislovas Mikučianis, Norėjau dirbti Lietuvoje, V., 2001.

3.4. Aprašą užpildė/data:

Marija Drėmaitė / 2012

Objekto vieta žemėlapyje:



 atgal   

modernizmas.lt | © Visos teisės saugomos | Dizainas: aexn