Kauno technologijos universitetas, Elektronikos rūmai

  spausdinti      atgal

1.1. Pirminis pavadinimas, buvę pavadinimai:

Kauno politechnikos institutas, Radioelektronikos fakultetas

1.2. Dabartinis pavadinimas:

Kauno technologijos universitetas, Elektronikos rūmai

1.3. Gatvė ir namo nr.:

Studentų g. 50

1.4. Miestas/miestelis/kaimas ir pašto indeksas:

Kaunas, 51368

1.5. Rajonas:

Kauno apsk., Kauno m.

1.6. Tipas:

administraciniai

1.7. Apsaugos statusas/data/nuoroda:

Saugomas valstybės kultūros paveldo objektas (2010), unikalus objekto kodas 33540 http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=33540&lang=lt

2.1. Pirminė paskirtis:

Kauno politechnikos institutas, Radioelektronikos fakultetas

2.2. Sukūrimo laikotarpis:


XXa.IIp.(1945-1990)

2.3. Sukūrimo datos: projektas/pastatymas

1969

2.4. Objekto autoriai/gamintojai (architektas, inžinierius, konstruktorius, biuras, įmonė, etc.):

Architektas Vytautas Jurgis Dičius

2.5. Stilius

Tarptautinio stiliaus modernizmas

2.6. Asmenys ir įvykiai susiję su objektu

Radioelektronikos rūmai yra bendrojo KTU (tuomečio KPI) akademinio miestelio, kurio projektavimas prasidėjo 1960 m. dalis. Šiame komplekse bene asketiškiausių formų 1969 m. iškilęs Radioelektronikos fakulteto pastatas papuoštas pasitelkus skulptūrą „Perkūnas“ (skulptorius Juozas Ruzgas), kuri savotiškai atspindi tuomet besivysčiusią menų sąveikos architektūroje sampratą, kai tiek dailės, tiek architektūros kūrinys yra stilistiškai vieningi. Statinio viduje yra ir daugiau išlikusių sovietinio laikotarpio monumentaliosios dailės kūrinių, iš kurių pažymėtinas vidiniame kiemelyje esantis profesoriaus akademiko Kazimiero Baršausko (1904–1964) skulptūrinis biustas (sukurtas 1965 m., skulptorius – Vladas Pleškūnas (1910–1987)). Šalia rūmų 1999 m. pristatytas Skaičiavimo centro pastatas.

2.7. Bendras aprašymas (planinė erdvinė struktūra, medžiagos, konstrukcijos, fasadų kompozicija ir apdaila, detalės, interjerai)

Statinio siluetas gana sudėtingas, sudarytas iš penkių įvairiaaukščių tarpusavyje besijungiančių stačiakampių tūrių: pailgo penkiaaukščio pagrindinio korpuso, į jį galais besiremiančių keturių aukštų korpuso su pusrūsiu ir trijų aukštų korpuso bei „L“ raidės formos plano vieno ir dviejų aukštų auditorijų korpuso. Prie pagrindinio korpuso, antro aukšto lygyje 1990 m. pristatytas metalinis perėjimas į gretimą pastatą. Pagrindinės estetinės raiškos priemonė – kaip ir kituose miestelio modernistinės architektūros objektuose – langų ritmas (su langus skaidančiais mediniais, juodai dažytais tarplangiais), fasadų spalvinis sprendimas (juodų langų rėmų bei tarplangių ir balto tinko kontrastas) bei įvairialypių stačiakampių tūrių dermė. Visa tai byloja apie „Bauhauzinės“ estetikos tradicijos tąsą. Asketišką pagrindinį juostinių langų fasadą pagyvina, 4-5 a. lygyje įkomponuotas erkeris bei įėjimą akcentuojantis platus stogelis.

2.8. Rekonstrukcijos ir pakeitimai (autoriai, datos):

Kol kas nėra duomenų

2.9. Dabartinė paskirtis/panauda:

Universitetas

3.1. Bendras įvertinimas (techninė, socialinė, estetinė, istorinė vertė)

Konstrukcija – būdinga laikmečiui, gelžbetonio karkaso ir plytų mūro derinys. Išlikę ir išsaugoti tūrinės erdvinės kompoziciniai sprendimai, kai kurie vidaus dekoro elementai, eksterjero skulptūra „Perkūnas“. Autentiškas, gerai išlikęs objektas atitinkantis tarptautinius modernizmo architektūros bruožus.

3.2. Dabartinė būklė/autento išlikimas:

Renovuotas išlaikant požymius

3.3. Pagrindiniai šaltiniai ir nuorodos:

1. Bučas, Jurgis. Kauno technologijos universiteto pastatai: istorija ir architektūra. Kaunas: Technologija, 2000.
2. Abramauskas Stasys. Architektas ir pedagogas // Statyba ir architektūra, 1970, Nr. 8, p. 9.
3. Martynaitis Marijonas, Beveik 18 tūkstančių // Mokslas ir technika, 1970, nr. 12.

3.4. Aprašą užpildė/data:

Vaida Petrulis, 2011-06-21

Objekto vieta žemėlapyje:



 atgal   

modernizmas.lt | © Visos teisės saugomos | Dizainas: aexn