Prisikėlimo bažnyčia

  spausdinti      atgal

1.1. Pirminis pavadinimas, buvę pavadinimai:

Prisikėlimo bažnyčia, Radio gamykla

1.2. Dabartinis pavadinimas:

Prisikėlimo bažnyčia

1.3. Gatvė ir namo nr.:

Žemaičių g. 31

1.4. Miestas/miestelis/kaimas ir pašto indeksas:

Kaunas, 44175

1.5. Rajonas:

Kauno apsk., Kauno m.

1.6. Tipas:

sakraliniai

1.7. Apsaugos statusas/data/nuoroda:

Saugomas valstybės kultūros paveldo objektas (1993), unikalus objekto kodas 16005
http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16005

2.1. Pirminė paskirtis:

Prisikėlimo bažnyčia

2.2. Sukūrimo laikotarpis:


XXa. Ip. (1918-1940)
II PK (1939-1945)
XXa.IIp.(1945-1990)

2.3. Sukūrimo datos: projektas/pastatymas

Statyta 1934-1940 m., baigta statyti 1993-2006 m.

2.4. Objekto autoriai/gamintojai (architektas, inžinierius, konstruktorius, biuras, įmonė, etc.):

Architektas Karolis Reisonas, projekto užbaigimo autorius Algimantas Sprindys

2.5. Stilius

Tarptautinio stiliaus modernizmas

2.6. Asmenys ir įvykiai susiję su objektu

Bažnyčia statyta kaip paminklas, turėjęs reikšti „ilgas mūsų tautos kančias ir sunkias jos kovas, o ypatingai didžiausią mūsų laimėjimą – nepriklausomos valstybės prisikėlimą“. Nors apie tokio paminklo statybą pradėta svarsti dar 1922 m., statybos ir vykdomojo komiteto taryba suformuota tik 1926 m., na o sklypas paskirtas 1928 m. Tarybos garbės pirmininkais tapo Prezidentas Antanas Smetona ir Kauno archivyskupas Juozapas Skvireckas, prisikėlimo bažnyčios rektorium paskirtas kun. Feliksas Kapočius. Tiesa, vos suformavus idėją, atsirado nemažas būrys prieštaraujančių tiek dėl netinkamos urbanistinės vietos (susisiekimo su apatine miesto dalimi stoka), tiek dėl pačios bažnyčios idėjos: „nepriklausomybės paminklas turi būti visos tautos paminklas, be tikybos, kalbos ir politinių pažiūrų skirtumo.“ Būta siūlymų bažnyčią pakeisti paminklu Nežinomam knygnešiui, muziejumi ir pan. Visgi konkursas 1928 m. buvo paskelbtas. Gauta 15 projektų. Pirmoji premija paskirta Jonui Krasauskui, antroji – Feliksui Vizbarui, na o dabartinės bažnyčios autorius Karolis Reisonas buvo įvertintas trečiąja premija. Visgi nuspręsta, kad „nei vienas jų neatitiko paminklinės idėjos“ ir „pasitarus su kai kuriais specialistais architektoriais ir visuomenėje žymiais asmenimis“ bažnyčios statyba pavesta K. Reisonui, kuris savo konkursinį projektą gerokai perdirbo, sukurdamas įspūdingą gelžbetoninį 83 metrų aukščio sraigtinės piramidės tūrį, kurį turėjo vainikuoti „milžiniška 7 metrų Kristaus Prisikėlimo statula“. Tikėta, kad statinys „suteiks Kaunui charakterį, kaip Eifelio bokštas Paryžiui“. Pastarajam projektui įgyvendinti buvo pradėtos rinkti aukos. Visgi po ilgų debatų, o ir „pablogėjus krašto ekonominei būklei“, įspūdingojo skulptūriško projekto atsisakyta, o 1933 m. parengtas galutinis, kur kas asketiškesnis, ir kiek menkesnio mastelio (pirmasis projektas talpinantis 5000 tikinčiųjų, antrasis – 3000, iki 63 m. sumažėjo ir didžiojo bokšto aukštis), modernizmo stilistikai gan artimas sprendimas. Visgi ir mažesnė bažnyčia buvo projektuota kaip „didžiausia Pabaltijo šalyse“. Čia taip pat turėjo būti tautos panteonas. Nors pradėjus statybų procesus optimistiškai tikėtasi, kad bažnyčia kainuos apie 3–5 milijonus litų, iš kurių trečdalį finansuos valstybė, o kita dalis bus surinkta aukomis ir darbą pavyks pabaigti per 3–4 metus, net ir naujuoju projektu gerokai sumažinus sąmatą, statybos nebuvo baigtos iki sovietinės okupacijos. Vokiečių okupacijos metais čia buvo popieriaus sandėlis. 1952 m. statinys buvo pritaikytas Radio gamyklai, ir tik 1988 m. gražintas tikintiesiems. “1989 m. architektas H. Žukauskas ir Vilniaus inžinerinio statybos instituto Gelžbetonio konstrukcijų katedros specialistai, vadovaujami profesoriaus A. Kudzio paruošė bažnyčios atstatymo projektą.“ Tačiau bažnyčios statyba buvo baiga tik 2006 m. Galutinį projektą parengė buvęs ilgametis Kauno miesto vyriausias architektas – Algimantas Sprindys. Kaip ir planuota tarpukariu, rūsio patalpoje įkurtas kolumbariumas ir koplytėlė.

2.7. Bendras aprašymas (planinė erdvinė struktūra, medžiagos, konstrukcijos, fasadų kompozicija ir apdaila, detalės, interjerai)

Bažnyčios pamatus nuspręsta daryti iš gelžbetonio polių (25x25, 3,5-6,5 m. ilgio), kurie „Lietuvos civilinėje statyboje pirmusyk pritaikomi tokiu plačiu mastu“. Tokių polių numatyta įkalti 900. Sienos – gelžbetonio karkaso su plytų mūro užpildu. Lubų perdangos gelžbetoninės, stogas plokščias. „Bažnyčios erdvė trinavė, bazilikinė, planas pailgo stačiakampio formos (70x26 m.) su įėjimais iš visų pusių bei dviem keturkampiais bokštais. <...> Bokšto viršutinėje pakopoje buvo numatyta įrengti šv. Kazimiero koplyčią, o aplink ją – apžvalgos aikštelę. Mažajame bokšte suprojektuota žuvusiųjų dėl Lietuvos nepriklausomybės koplyčia.“ Tad nors įgyvendintas kur kas paprastesnis projektas, jame taip pat išliko taip pat nemaža reprezentacinės „tautos šventovės“ simbolikos: „ant stogo, po atviru dangumi bus išliedinti skulptūriniai Kristaus kryžiaus keliai, kurių greta bus pavaizduota ir mūsų tautos kruvini kryžiaus keliai – lietuvių kentėjimai už savo tikėjimą ir valstybės laisvę bei nepriklausomybę. Tokie kryžiaus keliai bus pirmieji visame krikščioniškame pasaulyje“ – rašoma 1939 m. leidinyje skirtame bažnyčios statybai. Be plokščio stogo, kuris akivaizdžiai yra vienas iš modernizmui artimiausių sprendimų, įdomūs ir simboliniai modernumo ženklai – elektrinai žibintai: „per didžiąsias šventes <...> didžiajame bažnyčios bokšte bus uždegami stiprūs elektros žiburiai, kurie paskleis šviesos prošvaistes po plačias apylinkes.“ Bažnyčią galime įvardinti kaip vieną reikšmingiausių tarpukario sakralinės architektūros pavyzdžių, kuriame ryškiai atsispindi tarptautinės modernizmo idėjos.

2.8. Rekonstrukcijos ir pakeitimai (autoriai, datos):

Kol kas nėra duomenų

2.9. Dabartinė paskirtis/panauda:

Bažnyčia

3.1. Bendras įvertinimas (techninė, socialinė, estetinė, istorinė vertė)

Statinys yra reikšmingas modernizmo architektūros pavyzdys, reprezentacinės-paminklinės reikšmės objektas. Išlikę ir išsaugoti tūrinės-erdvinės kompoziciniai sprendimai. Autentiškas, gerai išlikęs objektas atitinkantis tarptautinius modernizmo architektūros bruožus.

3.2. Dabartinė būklė/autento išlikimas:

Autentiškas

3.3. Pagrindiniai šaltiniai ir nuorodos:

1. Šlapelis, Ignas. Prisikėlimo bažnyčios (Panteono) projektų konkursas // Meno kultūra, 1928, Nr. 7-8, p. 17–18.
2. Reisonas, Karolis. Prisikėlimo bažnyčios statyba // Savivaldybė, 1933, Nr. 7, p. 27–30.
3. Dek. Kapočius apie Prisikėlimo bažnyčios statybą // XX a., 1937, Nr. 47, p. 2.
4. Tėvynės garbei. Kaunas: Žaibas, 1939.
5. Žukauskas, Henrikas. Paminklas tautai // Literatūra ir menas, 1989, liepos 21 d. p. 1, 11.
6. Prisikėlimo bažnyčia. In: Kauno architektūra, Vilnius, 1991, p. 350–352.
7. Lietuvos moderno pastatai, sud. Morta Baužienė, Jolita Kančienė. Vilnius: Savastis, 1998, 33 objektas.
8. Almonaitytė-Navickienė, Vaida. Algimantas Sprindys – Nulla dies sine linea // Archiforma, 2006, Nr. 1, p. 40–48.

3.4. Aprašą užpildė/data:

Vaidas Petrulis, 2011-06-21

Objekto vieta žemėlapyje:



 atgal   

modernizmas.lt | © Visos teisės saugomos | Dizainas: aexn