Kauno centrinis paštas

  spausdinti      atgal

1.1. Pirminis pavadinimas, buvę pavadinimai:

Kauno pašto rūmai

1.2. Dabartinis pavadinimas:

Kauno centrinis paštas

1.3. Gatvė ir namo nr.:

Laisvės al. 102

1.4. Miestas/miestelis/kaimas ir pašto indeksas:

Kaunas, 44001

1.5. Rajonas:

Kauno apsk., Kauno m.

1.6. Tipas:

administraciniai

1.7. Apsaugos statusas/data/nuoroda:

Saugomas valstybės kultūros paveldo objektas (1992), unikalus objekto kodas 1133
http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1133

2.1. Pirminė paskirtis:

Kauno pašto rūmai

2.2. Sukūrimo laikotarpis:


XXa. Ip. (1918-1940)

2.3. Sukūrimo datos: projektas/pastatymas

1930/1931

2.4. Objekto autoriai/gamintojai (architektas, inžinierius, konstruktorius, biuras, įmonė, etc.):

Architektas Feliksas Vizbaras

2.5. Stilius

Tarptautinio stiliaus modernizmas
"Tautinis stilius"

2.6. Asmenys ir įvykiai susiję su objektu

Objektą galime laikyti vienu iš svarbiausių Kauno miesto reprezentacinių statinių tarpukario laikotarpiu. Kartu tai reikšmingiausias šio įdomaus funkcinio tipo pastatas tarpukario laikotarpiu (be šio pašto minėtina ir visą eilė kitų monumentalių pašto statinių iškilusių Lietuvos miestuose ketvirtame dešimtmetyje: Raseinių (1934), Šančių (1935) Šiaulių (1938) ir kt.). Pašto statybos pradžia sietina su 1930 – taisiais, tuo metu paskelbtais „Vytauto didžiojo“ metais (nors mintys apie tokių rūmų poreikį išsakytos jau 1924 m.). „Dešiniajame iškyšuly įmūryta lenta su Vytauto Didžiojo medalio abiem pusėm, kurioje aukso raidėmis įrašyta kas lėmė 1930-1931 m. tų rūmų statybą“ – išliko iki šios dienos. Pastatą projektavęs architektas Feliksas Vizbaras tuo metu dirbo Susisiekimo ministerijos vyresniuoju inspektoriumi (tiesa, kiek ankščiau centrinio pašto projektą buvo paruošęs Pašto valdybos statybos skyriaus inžinierius Gaigalis. Tuo metu, dar neįsibėgėjus pasaulinei ekonominei krizei projektuotas statinys pasižymi ne tik modernizmo bei „tautinio stiliaus“ elementų derme, tačiau ir gana prabangiu interjeru (pašto statyba kainavo apie 1.500.000 lt., „dar 250.000 lt. Išleista papuošimams ir įrenginiams“). Tiesa, kaip ir neretoje to meto statyboje neapsieita ir be tam tikrų skandalų. Antai „Paštininkų žodyje“ atsiranda pastaba, kad „kai kuriose kapitalinėse sienose dedama nemaža senų plytų. Gal būt sutartyje su rangovais tat numatyta, o jei ne, tai čia kas nors padarys biznį“. Tarpukario spaudoje galima sutikti ir gan karčių paštininkų atsiliepimų apie rūmų funkcionalumą. Netgi daroma išvada, kad „pirma pastatyti rūmai, o paskui jie pritaikomi paštui. Toki reiškiniai sudaro liūdną vaizdą“. Sovietiniu laikotarpiu paštas interjeras buvo šiek tiek pakeistas: „1978-1980 metais salės viršutiniai langai įstiklinti vitražais, sienos išklotos faneruotomis, vestibiulio – dolomitinėmis plokštėmis, perplanuotos kai kurios tarnybinės patalpos“.

2.7. Bendras aprašymas (planinė erdvinė struktūra, medžiagos, konstrukcijos, fasadų kompozicija ir apdaila, detalės, interjerai)

Nors dėl lenktų juostinių langų šiandiena objektą vertiname kaip vieną iš Lietuvos funkcionalizmo pirmtakų, tačiau Feliksas Vizbaras savo statinį visų pirma suvokė kaip „tautinio stiliaus“ pavyzdį, kuriame dekorui be kita ko panaudotas ir „vienos Skapiškio nežinomos davatkėlės audėjos išaustas kaklairaištis„. Netgi modernizmo principai – „projektuojant šiuos rūmus autorius priėmė projekto šių dienų moderninių statybų reikalavimus: daugiau erdvės ir šviesos, aiškus būstų suskirstymas, vengti nereikalingų vadinamų architektūriškų pagražinimų“, siejami „lietuvio būdui būdingu“ aiškiu namo suplanavimu. Pašto interjeras gana gausiai dekoruotas žymiausių to meto dailininkų darbais: „salės viršų puošia Vilniaus, Gardino ir Klaipėdos ženklai ir trys dailininko Šimonio piešti paveikslai, iš kurių vidurinis vaizduoja lietuvaitę su skydu, kuriame išpieštas Vytis, o tolumoje matyti Gedimino kalnas. Kiek žemiau aplink visą salę 103 dailininko Kalpoko išpiešti Lietuvos pašto ženklai“. Nepaisant dekoratyviojo aspekto, to meto visuomenėje pastatas tapo „moderniškos“ statybos etalonu. Daugiaukštis (5 a. ir rūsys), su modernias liftais, erdve operacijų salė, patogiomis darbo sąlygomis (darbuotojams buvo įrengti netgi dušai), 1935 m. pagrindiniame fasade įmontuotu elektriniu laikrodžiu, statinys tapo vienu svarbiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų. Įdomu pastebėti, kad prie centrinio pašto suformuoti laiptai ir šiandiena išliko svarbiu urbanistinės traukos tašku. Tad apibendrindami galime pastebėti, kad pašto rūmuose itin glaudžiai susipina moderniosios architektūros idėjos ir tuo metu gyvos mintys apie „Tautinį stilių“. Tai vienas organiškiausių šių dviejų tarpukario architektūros idėjinių variklių – modernumo ir tautiškumo – lydinys.

2.8. Rekonstrukcijos ir pakeitimai (autoriai, datos):

2.9. Dabartinė paskirtis/panauda:

Kauno centrinis paštas

3.1. Bendras įvertinimas (techninė, socialinė, estetinė, istorinė vertė)

Pastatas vertintinas kaip vienas svarbiausių tarpukario modernizmo ir „tautinio stiliaus“ pavyzdžių. Svarbus šio funkcinio tipo reprezentatantas. Reprezentacinės tarpukario architektūros pavyzdys. Išlikę ir išsaugoti tūrinės-erdvinės kompoziciniai sprendimai, interjero elementai.

3.2. Dabartinė būklė/autento išlikimas:

Autentiškas

3.3. Pagrindiniai šaltiniai ir nuorodos:

1. Kauno centrinis paštas. Kauno apskrities archyvas, f. 218, ap. 2, b. 4046.
2. Dėl Kauno pašto rūmų statybos // Paštininkų žodis, 1931, Nr. 3, p. 10-12.
3. Kauno pašto rūmai // Paštininkų žodis, 1932, Nr. 2, p. 28-31.
Vizbaras Feliksas. Kauno pašto rūmai // Technika ir ūkis, 1933, Nr. 5, p. 147-149.
4. Centrinis paštas. In: Kauno architektūra, Vilnius, 1991, p. 155-156.

3.4. Aprašą užpildė/data:

Vaidas Petrulis 2011-06-20

Objekto vieta žemėlapyje:



 atgal   

modernizmas.lt | © Visos teisės saugomos | Dizainas: aexn