Kauno IX forto muziejus

  spausdinti      atgal

1.1. Pirminis pavadinimas, buvę pavadinimai:

IX forto muziejus ir memorialas

1.2. Dabartinis pavadinimas:

Kauno IX forto muziejus

1.3. Gatvė ir namo nr.:

Žemaičių pl. 73

1.4. Miestas/miestelis/kaimas ir pašto indeksas:

Kaunas, 47435

1.5. Rajonas:

Kauno apsk., Kauno m.

1.6. Tipas:

administraciniai

1.7. Apsaugos statusas/data/nuoroda:

Valstybės nėra saugomas

2.1. Pirminė paskirtis:

IX forto muziejus ir memorialas

2.2. Sukūrimo laikotarpis:


XXa.IIp.(1945-1990)

2.3. Sukūrimo datos: projektas/pastatymas

1966/1984

2.4. Objekto autoriai/gamintojai (architektas, inžinierius, konstruktorius, biuras, įmonė, etc.):

Architektai Gediminas Baravykas (1940-1995) ir Vytautas Vielius. Skulptorius Alfonsas Ambraziūnas. Konstruktorius Ciprijonas Strimaitis. Vitražistas Kazimieras Morkūnas.

2.5. Stilius

Tarptautinio stiliaus modernizmas

2.6. Asmenys ir įvykiai susiję su objektu

Pirmasis respublikinis konkursas Kauno IX forto muziejui ir memorialui buvo paskelbtas 1966 m., ir vyko keturiais etapais, iki 1976 m. Galutiniam konkurso etapui darbus pateikė septynios architektų ir skulptorių grupės. Geriausiu pripažintas LSSR nusipelniusio meno veikėjo skulptoriaus Alfonso Ambraziūno ir LSSR nusipelniusio architekto Gedimino Baravyo bei architekto Vytauto Vieliaus projektas. Antrojo pasaulinio karo aukų žuvusių IX forte įprasminimas, to meto politinėje atmosferoje neišvengiamai įgijo stiprią ideologinę reikšmę: buvo kuriamas paminklas turintis ”ateities kartoms priminti ”rudojo maro” baisumus”. Politinė ir ideologinė memorialo svarba neabejotinai paskatino ieškoti išskirtinę objekto reikšmę įprasminančio architektūrinio sprendimo. Paminėtina, kad projekto autoriams buvo keliamas reikalavimas „išsaugoti istoriškai susiklosčiusį forto pobūdį, reikšmingiausius jo akcentus ir relikvijas“. Tam laikotarpiui nebūdingo ilgo projektinių pasiūlymų ir konkursų maratono metu buvo sukurtas vienas įspūdingiausių sovietinės epochos architektūrinį palikimą iliustruojančių pavyzdžių. Ne ką trumpiau truko ir statybos procesas. Nors galutinį projektą vertinimo komisija patvirtino 1976 m. pavasarį, o objektą ketinta baigti 1978 m., statyba užtruko iki 1984 m. Objektą statė antroji Kauno statybos valdyba, talkininkaujant minskiečiui L. Rubinšteinui, kuris tuo metu jau buvo prisidėjęs prie Bresto memorialo statybų. 1985 m. objektas apdovanotas SSRS valstybine premija.

2.7. Bendras aprašymas (planinė erdvinė struktūra, medžiagos, konstrukcijos, fasadų kompozicija ir apdaila, detalės, interjerai)

Brutalistinės stilistikos urbanistinį ansamblį sudaro memorialas, muziejus bei administracinis-ūkinis pastatas. Architektūriniu požiūriu komplekse išsiskiria skulptūriška muziejaus kompozicija, sudaryta iš atskirų tarsi karo metu išsprogdintų ir įstrižai į reljefą įsmigusių blokų. Nuožulnios statinio dalys dengtos tipinėmis gelžbetoninėmis grindinio plokštėmis. Pastato interjere taip pat atvirai eksponuojamas monolitinis gelžbetonis. Vidaus erdvę puošia vitražai. Tokie sprendimai sukuria ne tik memorialo tematikai tinkamą rūsčią atmosferą, tačiau savo estetiniu sprendimu yra artimi Vakaruose tuo metu dar tik besiformuojančioms dekonstruktyvizmo idėjoms. Masyvus gelžbetoninis administracinio pastato stogas, kontrastuojantis su plačiomis langų juostomis, laužyta statinio konfigūracija, šį simboliškai menkiau aktyvų objektą taip pat įjungią į bendrą architektūrinę kompoziciją. Vizualiai itin išraiškinga A. Ambraziūno sukurta memorialinio ansamblio skulptūra. Tiek formų, tiek medžiagų (iš atvirai eksponuojamo monolitinio gelžbetonio) prasme ji darniai siejasi į bendrą visumą su architektūriniais objektais. Plačių betoninėmis plytelėmis grįstų takų, betoninių sienučių bei želdinių sistema atskirus ansamblio elementus jungia į darnią visumą.

2.8. Rekonstrukcijos ir pakeitimai (autoriai, datos):

Kol kas nėra duomenų

2.9. Dabartinė paskirtis/panauda:

Muziejus

3.1. Bendras įvertinimas (techninė, socialinė, estetinė, istorinė vertė)

Techninė: originali konstrukcija; estetinė: kompleksas yra ryškiausiais brutalizmo stilistikos pavyzdys Lietuvoje; istorinė: IX forto kompleksas sudaro vientisą ansamblį glaudžiai susijusį carinio ir sovietinio laikotarpio Lietuvos istorija, įprasmina čia žuvusiųjų II pasaulinio karo aukų atminimą. Išlikę ir išsaugota didžioji dalis išorės ir vidaus detalių. Autentiškas, labai gerai išlikęs objektas atitinkantis tarptautinius brutalizmo (viena iš modernizmo stilistinių tendencijų) architektūros bruožus.

3.2. Dabartinė būklė/autento išlikimas:

Autentiškas

3.3. Pagrindiniai šaltiniai ir nuorodos:

1. Skulptoriai ir architektai – IX fortui // Literatūra ir menas, 1968 gegužės 18 d., p. 1.
2. Skurvidas Valdas. Paminklai gimsta nelengvai // Literatūra ir menas, 1968 liepos 6 d., p. 2–3.
3. Žemaitytė Aldona. Saulė eina ratu // Literatūra ir menas, 1976 lapkričio 13 d., p. 10.
4. Vytaras Tadas. Kančia, kova, pergalė // Literatūra ir menas, 1984 birželio 23 d., p. 8–9.
5. Biržys Jokūbas. IX forto memorialas // Statyba ir architektūra, 1984, Nr. 8, p.
6. Kauno tvirtovės fortai. In: Kauno architektūra, Vilnius, 1991, p. 217–224.

3.4. Aprašą užpildė/data:

Vaidas Petrulis, 2011-06-20

Objekto vieta žemėlapyje:



 atgal   

modernizmas.lt | © Visos teisės saugomos | Dizainas: aexn