Prisikėlimo bažnyčia

Bažnyčios pamatus nuspręsta daryti iš gelžbetonio polių (25×25, 3,5-6,5 m. ilgio), kurie „Lietuvos civilinėje statyboje pirmusyk pritaikomi tokiu plačiu mastu“. Tokių polių numatyta įkalti 900. Sienos – gelžbetonio karkaso su plytų mūro užpildu. Lubų perdangos gelžbetoninės, stogas plokščias. „Bažnyčios erdvė trinavė, bazilikinė, planas pailgo stačiakampio formos (70×26 m.) su įėjimais iš visų pusių bei dviem keturkampiais bokštais. <…> Bokšto viršutinėje pakopoje buvo numatyta įrengti šv. Kazimiero koplyčią, o aplink ją – apžvalgos aikštelę. Mažajame bokšte suprojektuota žuvusiųjų dėl Lietuvos nepriklausomybės koplyčia.“ Tad nors įgyvendintas kur kas paprastesnis projektas, jame taip pat išliko taip pat nemaža reprezentacinės „tautos šventovės“ simbolikos: „ant stogo, po atviru dangumi bus išliedinti skulptūriniai Kristaus kryžiaus keliai, kurių greta bus pavaizduota ir mūsų tautos kruvini kryžiaus keliai – lietuvių kentėjimai už savo tikėjimą ir valstybės laisvę bei nepriklausomybę. Tokie kryžiaus keliai bus pirmieji visame krikščioniškame pasaulyje“ – rašoma 1939 m. leidinyje skirtame bažnyčios statybai. Be plokščio stogo, kuris akivaizdžiai yra vienas iš modernizmui artimiausių sprendimų, įdomūs ir simboliniai modernumo ženklai – elektrinai žibintai: „per didžiąsias šventes <…> didžiajame bažnyčios bokšte bus uždegami stiprūs elektros žiburiai, kurie paskleis šviesos prošvaistes po plačias apylinkes.“ Bažnyčią galime įvardinti kaip vieną reikšmingiausių tarpukario sakralinės architektūros pavyzdžių, kuriame ryškiai atsispindi tarptautinės modernizmo idėjos.

  • Bendras įvertinimas
    Statinys yra reikšmingas modernizmo architektūros pavyzdys, reprezentacinės-paminklinės reikšmės objektas. Išlikę ir išsaugoti tūrinės-erdvinės kompoziciniai sprendimai. Autentiškas, gerai išlikęs objektas atitinkantis tarptautinius modernizmo architektūros bruožus.
  • Pagrindiniai šaltiniai
    1. Šlapelis, Ignas. Prisikėlimo bažnyčios (Panteono) projektų konkursas // Meno kultūra, 1928, Nr. 7-8, p. 17–18.
    2. Reisonas, Karolis. Prisikėlimo bažnyčios statyba // Savivaldybė, 1933, Nr. 7, p. 27–30.
    3. Dek. Kapočius apie Prisikėlimo bažnyčios statybą // XX a., 1937, Nr. 47, p. 2.
    4. Tėvynės garbei. Kaunas: Žaibas, 1939.
    5. Žukauskas, Henrikas. Paminklas tautai // Literatūra ir menas, 1989, liepos 21 d. p. 1, 11.
    6. Prisikėlimo bažnyčia. In: Kauno architektūra, Vilnius, 1991, p. 350–352.
    7. Lietuvos moderno pastatai, sud. Morta Baužienė, Jolita Kančienė. Vilnius: Savastis, 1998, 33 objektas.
    8. Almonaitytė-Navickienė, Vaida. Algimantas Sprindys – Nulla dies sine linea // Archiforma, 2006, Nr. 1, p. 40–48.
  • Aprašą užpildė/data
    Vaidas Petrulis, 2011-06-21
Objekto vieta žemėlapyje
  • Dabartinis pavadinimas
    Prisikėlimo bažnyčia
  • Adresas
    Žemaičių g. 31, Kaunas 44175
  • Šalis ir rajonas
    Lietuva, Kauno m.
  • Tipas
    Sakraliniai
  • Laikotarpis
    XX a. I p. (1918-1940)
  • Statybos datos(projektas/pastatymas)
    Statyta 1934-1940 m., baigta statyti 1993-2006 m.
  • Objekto autoriai(architektas, inžinierius, konstruktorius, etc.)
    Architektas Karolis Reisonas, projekto užbaigimo autorius Algimantas Sprindys
  • Stilius
    Modernizmas
  • Rekonstrukcijos ir pakeitimai(su datomis)
    Kol kas nėra duomenų.
  • Apsaugos statusas ir data

    Saugomas valstybės kultūros paveldo objektas (1993), unikalus objekto kodas 16005, http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16005

« Atgal