Vilniaus gatvė - pėsčiųjų alėja Šiauliuose

Vilniaus gatvėje išsaugojus esančius želdinius buvo įrengtas 900 m ilgio pėsčiųjų bulvaras su nedidelėmis aikštėmis, vieninga gatvės danga iš dviejų spalvų ir dydžių plytelių ir originalūs smulkiosios architektūros objektai: poilsio zonos su kilnojamomis betoninėmis vazomis, ąžuoliniai suolai, gazoninės terasos su atraminėmis sienutėmis iš lauko akmenų, medinė pergolė, skulptūrinės reklamos. Suprojektuotas originalus gatvės apšvietimas su kabančiais ir toršeriniais burbulo formos šviestuvais. 1979 m. patvirtinta miesto centro spalvinio apipavidalinimo koncepcija: raudonai-geltonai-baltai pilka spalvinė gama, atitinkanti pagrindinių medžiagų spalvas: raudona – plytos, molis; geltona – smėlis, mediena; balta – kalkės, kreida; pilka – cementas. Šiomis spalvomis dažyti fasadai, langų rėmai, aliuminio pudra perdažytos metalinės fasadų dalys. Pagrindinėje gatvių sankryžoje pastatytas dekoratyvinis simbolinis tūrinis akcentas – bokštas-laikrodis su unikaliu 2,3 m aukščio termometru, kurio viršuje įtaisytas skulptūrinis mechaninis gaidys, plasnojąs ir giedąs motyvą „Lai gimtieji Šiauliai…“ (aut. V. Puronas). Sutvarkyta ir suvienodinta gatvės prekybinė reklama (apipavidalinimo stilius, šriftas, spalviniai indeksai). Vienas originaliausių elementų – plačiai panaudota tapybos ant fasadų technika (parduotuvės „Gamta-medžioklė-žūklė tapybinė reklama (Ričardas Nečajus); mėsos parduotuvės „Kumpis“ reklama (Dalia Rimdžiūtė); vaikiškos avalynės parduotuvės „Top top“ reklama (R. Skačkauskas) ir pan. Vienoje ugniasienėje nutapytas iliuzinis grindinio tęsinys su želdiniais. Prie Rūdės gatvės įrengtas amfiteatras. Dekoratyvinėmis skulptūromis papuošti fontanai: „Pelikanai“ (skulpt. B. Kasperavičienė, 1978), „Motinystė“ (skulpt. A. Toleikis, 1979), Rūdės ir Vilniaus gatvių sankirtoje įrengtas fontanas „Rūdė“ (skulpt. K. Kasperavičius, 1986). Miesto centre sukurtas naujas reiškinys – vieninga, tik Šiauliams būdinga, vizualinės informacijos sistema.

  • Bendras įvertinimas
    Estetinė ir socialinė: Pirmasis pėsčiųjų bulvaras Lietuvoje ir SSSR, pirmasis postmodernistinis miesto dizaino (tuo metu vadinta miesto estetine aplinka) sprendimas, originali išraiškos forma - granitavimas ir iliuzinė tapyba ant pastatų fasadų, pradėta naudoti vienu metu Vakarų Europoje ir Šiauliuose. Sukurti saviti "šiaulietiško" miesto dekoro principai.
  • Pagrindiniai šaltiniai
    1. Gertrūda Šumskienė, Vilius Puronas. Pėsčiųjų gatvė Šiauliuose. Statyba ir architektūra, 1978, Nr. 1, p. 4-8.
    2. Valentinas Mazūronis. Graži Vilniaus gatvė, kokios Vilniuje nėra. Statyba ir architektūra, 1986, Nr. 9, p. 26-27.
    3. Stasys Bulzgis. Šiauliai - mažasis vadovas. Vilnius, 1985, p. 46-53.
  • Aprašą užpildė/data
    Marija Drėmaitė, 2012
Objekto vieta žemėlapyje
  • Dabartinis pavadinimas
    Vilniaus gatvė - pėsčiųjų alėja Šiauliuose
  • Adresas
    Vilniaus g., Šiauliai
  • Šalis ir rajonas
    Lietuva, Šiaulių m.
  • Tipas
    Urbanistika
  • Laikotarpis
    XX a. II p. (1955-1990)
  • Statybos datos(projektas/pastatymas)
    1974–1986 m.
  • Objekto autoriai(architektas, inžinierius, konstruktorius, etc.)
    Pirmas etapas: 1974-1984 m. (arch. V. Taujanskienė, diz. V. Puronas), antras etapas: 1984-1986 m. (arch. R. Kačinskas, V. Mazuronis, V. Kačinskas).
  • Stilius
    Postmodernizmas
  • Apsaugos statusas ir data

    Nesaugomas

« Atgal